Kinų kino ir Vakarų kino skirtumai

Kinų ir Vakarų kino yra labai skirtingi, nes jie turi savo unikalų požiūrį į kūrybą, pasakojimą, režisūrą ir filmavimo procesą. Vakarų kino daugiausia dėmesio skiria veiksmo bei siužeto vaizdavimui, o kinai daugiausia įdiegia dvasinį, etinį ir filosofinį požiūrį į kūrybą.

Vieni iš pagrindinių skirtumų yra kinų kino estetika ir filosofija. Kinai daugiausia remiasi vizualine priemonėmis, o ne garsu, kad perteiktų savo istorijas ir jausmus. Kinų kino siužetai dažnai sudėtingi ir reikalauja daugiau dėmesio nei vakariečių kino siužetai, kurie dažnai yra paprastesni ir tiesiogiai papasakojami. Kinų kino filmus galima vadinti lyginant benzymiu su tarpusavyje įvairių pastatymų kompozicija, daugiau susitelkiantys į filosofinę filmo prasmę.

Kitas svarbus skirtumas yra kinų ir vakariečių filmavimo metodai. Vakarų kino tendencija yra pasitelkti didesnį skaičių kadrų akimirksniu, o kinų kino režisieriai dažnai naudoja nejudančius kadus, kad galėtų sustabdyti sceną ir parodyti ją iš įvairių kampų.

Taip pat svarbus skirtumas yra filmų atmosfera, kadangi kinai daugiausia yra linkę naudoti dramatiškas nuotaikas, velnio ir demonų tematikas bei tamsesnius siužetus, tuo tarpu vakarų kine dažnai pasitelkiama šviesi nuotaika, sentimentalių skundaičių tematika bei spalvingus ir gyvas siužetus.

Dar vienas ryškus skirtumas yra dialogai tarp veikėjų. Kinų kino veikėjai dažnai tyliai pasako savo istorijas, o vakariečių kino veikėjai yra nuolat kalbantys ir prisimenantys ankstesnius įvykius ar mintis.

Galima pastebėti, kad kiekviena iš šių kinų ir Vakarų kino tendencijų yra reikšminga savo požiūriu. Kinų kino požiūris į kūrybą yra labiau pasireiškiantis filosofija, o vakariečių kino požiūris į kūrybą yra labiau aktyviai ir tiesmukai iškeliamas veiksmas. Nors abiejų šalių kūrybos yra derinama su sąmoningai ar neseboliai pasirinkta darbo stilistika, tačiau tokie skirtumai yra gyvas ir nuolat evoliucionuoja.