Kinematografiniai stiliai ir jų įtaka filmo reikšmei

Kinematografiniai stiliai ir jų įtaka filmo reikšmei

Kinematografija yra pats įvairiausias meno ir technologijų derinys. Ji sudaro tokias priešingas sąvokas kaip tuščia ir pilna erdvė, tylėjimas ir garsas, laiko sustojimas ir judrumas. Šių sąvokų derinys suteikia galimybę skirtingais būdais interpretuoti ir perduoti filmo kūrinius. Šiame straipsnyje aptarsime kai kuriuos kinematografinius stilius ir jų reikšmę filmo kūrimo procese.

Šviesos ir šešėlių stilius

Šviesos ir šešėlių stilius yra vienas iš populiariausių ir reikšmingiausių kinematografinių stilių, nes jis sugeba kurti tam tikrą nuotaiką ir sukelti tam tikrų emocijų spektatoriui. Šio stiliaus geriausias pavyzdys yra filmas "The Godfather" (1972) režisieriaus Franciso Fordo Coppolos.

Šiame filme dauguma scenų rodomos tamsiuose ir baltame tonuose, kurie reprezentuoja Sicilijos Mafijos išganymą. Dėl to šviesos ir šešėlių stilius sukuria labai intensyvią, grėsmingą ir nuostabią atmosferą, dėl kurios šis filmas tapo kultiniu.

Mizanscena stilius

Mizanscena yra labai svarbus kinematografijos elementas, kuris gali būti naudojamas norint pasiekti skirtingų tikslų. Tačiau mizanscena stilius naudojamas siekiant parodyti pagrindinius veikėjus ir vaizdus tam tikrame kadre. Svarbu žinoti, kad teisingai išdėstytos mizanscena gali suteikti daugiau informacijos apie paveikslėlį nei faktinis pateikimas.

Viename iš senųjų ir gerai žinomų užsienio filmų "Citizen Kane" (1941) Morsas Kains (Orsonas Wellesas) sėdi vienas kambaryje su savo didinga pilotažo kėdėmis ant trijų pakraštų. Kadrui pažeminti režisierius naudojo mizanscena stiliaus elementus.

Zoom stilius

Zoom stilius yra efektyvus būdas parodyti spektatoriui tam tikrą objektą ar vaizdą. Jis taip pat gali būti naudojamas simbolizuoti objekto praeitį ar ateitį. Šis kinematografinis stilius buvo plačiai naudojamas 60-ųjų ir 70-ųjų metais, tačiau gali būti rasta ir šiandieniniuose filmų kūriniuose.

Filmo "Jaws" (1975) režisierius Stevenas Spielbergas naudojo zoom stilių, kad parodytų režitavusias bangas ir artėjantį plėšrūną. Šis efektas suteikia daugiau įtakos tam tikroms scenoms, kadangi jis paspartina kadrų judėjimą ir padidina bet kokį įtemptumo jausmą.

Montažo stilius

Montažo stilius yra filmų kūrėjų kontrolinis būdas parodyti tam tikrą veiksmą, mintį ar vaizdą. Šis stilius naudojamas norint padaryti tam tikrą paveikslėlį ryškesniu ir nominuojamu. Montažas taip pat gali būti naudojamas norint parodyti skirtingus vaizdus ir jų reikšmę tam tikroje situacijoje.

Pvz. filmo "Pulp Fiction" (1994) režisierius Quentin Tarantino naudojo montažo stilių, kad parodytų skirtingus veikėjus kalbantis apie tam tikrą tapatybę. Tai duoda žiūrovams daugiau susidomėjimo ir reiksmingo paveikslėlio.

Vakaro-nakto stilius

Vakaro-nakto stilius yra vienas iš populiariausių kinematografinių stilių, garsus dėl savo tamsių ir juodų tonų, dėl kurių išgaunami romantiniai ir tamsesni elementai. Šio stiliaus pavyzdys yra filmas "Blade Runner" (1982), kuriame dauguma scenų yra tamsios ir tam tikru būdu susijusios su dinamiškomis naktinėmis gatvėmis, kad sukurtų įspūdį, jog tai prastovėjęs futuristinis miestas.

Pabaiga

Kinematografiniai stiliai yra itin reikšmingi norint sukurti tam tikrą vaizdą, jausmą ar nuotaiką. Kūrėjai gali pasitelkti įvairius stilius siekdami parodyti skirtingus momentus, veiksmus, ar tikslus. Savo filmuose kinematografai siekia sukurti specifinį, be galo išreikšmingą atmosferą, suteikiant patikimą patirtį žiūrovams.